Ne visas šlapynes reikia prižiūrėti, tačiau kai kurių šlapynių tvarkymui būtina ūkininkų pagalba. Daugelyje šlapynių, pavyzdžiui, žemapelkėse ar užliejamuose miškuose, vienintelis galimas veiksmas, siekiant išsaugoti šias natūralias buveines, būtų nesikišti ir stengtis nedaryti neigiamo poveikio hidrologiniam režimui. Nepaisant sunkumų tinkamai rūpinantis šlapynėmis, ūkininkai ilgainiui gali gauti naudos iš šlapžemių.
Yra vienas svarbus šlapynių tipas, kuris yra labai vertingas žmogui bei gamtai, ir kuris negalėtų egzistuoti, jei nebūtų prižiūrimas. Tai užliejamos pievos.
Užliejamų pievų tvarkymas – vertingas gamtai ir visuomenei
Užliejamos pievos gali susiformuoti natūraliai, nes medžių ir krūmų plitimui trukdo sezoniniai potvyniai ir judantis ledas. Teoriškai manoma, kad kadaise atviros pievos buvo prižiūrimos stambiųjų žolėdžių, pavyzdžiui, taurų ir laukinių arklių – tarpanų, tačiau dabar šie gyvūnai laukinėje gamtoje yra išnykę, o potvyniai ne tokie stiprūs, todėl nešienaujamos ir neganomos pievos užauga. Jei nėra ganoma ar šienaujama, pievų augaliją užgožia agresyvesnės augalų rūšys, ilgainiui užželia medžiais ir krūmais. Esant tokiai situacijai, sparčiai mažėja pievų gamtinė vertė, nes atvirose pievose maitinasi ir lizdus suka mažiau paukščių, sparčiai nyksta augalų ir kitų rūšių įvairovė.
Užliejamos pievos.. Foto: K. Kalns
Tie, kas prižiūri užliejamas pievas, ne tik išsaugo gamtiškai vertingas buveines, kuriose gyvena daugybė retų ir saugomų augalų, paukščių bei kitų gyvūnų rūšių, bet ir užtikrina, kad užliejamos pievos galėtų išvalyti ir sukaupti potvynių vandenį, o tai mažina potvynių riziką aplinkinėse teritorijose. Tokiu būdu prižiūrintys užliejamas pievas kuria vertę gamtai ir visuomenei.
Užliejamų pievų atkūrimas ir tvarkymas
Užliejamas pievas, kurios jau pripažintos saugomomis buveinėmis ir yra geros būklės, gali būti šienaujamos vieną ar du kartus per metus ir (arba) ganomos, neleidžiant pievoms apaugti krūmais ir pasidengti pernykšte žole. Paprastai tokios pievos yra mažai nusausintos arba jose yra tik negilūs grioviai, kurie labai nesumažina potvynių. Idealiu atveju užliejamos teritorijos reljefas yra įvairus – vidutiniškai drėgni plotai arba sausos kalvos kaitaliojasi su drėgnomis įdubomis. Drėgnose įdubose, gali maitintis paukščiai, žolės kupstuose paukščiai gali sukti lizdus ar slėptis. Kitose vietose gausiai žydi daugiamečiai augalai, kurie yra maisto šaltinis drugeliams ir kitiems vabzdžiams.
Foto: K. Kalns
Jei pieva nėra visiškai nusausinta ir išlaikė bent dalį drėgmės, būdingos užliejamoms pievoms, ją palyginti lengva atkurti, net jei ji daugelį metų buvo nedirbama ir apaugusi ekspansyviomis augalų rūšimis ar krūmais. Norint atkurti tokias pievas, dažnai pakanka vėl pradėti jas šienauti ir ganyti, prieš tai iškirtus krūmus.
Daugelis pievų buvo visiškai nusausintos ir apsėtos javais. Tačiau dažnai, nepaisant nusausinimo, grūdinių ar kitų kultūrų auginimas yra rizikingas, nes potvynių sezono metu jos periodiškai užliejamos. Todėl daugelis tokių plotų yra apleisti arba netinkamai tvarkomi. Labai tikėtina, kad šios vietos turi potencialo atsikurti ir vėl tapti užliejamomis pievomis. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad žolynams, esantiems smarkiai nusausintuose durpynuose, kur durpės yra mineralizuotos, o pieva tik laikinai sudrėksta pavasarį ir rudenį, atsikurti bus sunkiau.
Atkūrimo galimybės turėtų būti vertinamos individualiai, įvertinant situaciją kiekvienoje konkrečioje vietovėje. Šienaujamųpievų ir ganyklų įkūrimas pelkėse buvo vykdomas jas sausinant, atkuriant šlapynes taip pat reikia atidžiai įvertinti drėgmės didinimo būtinybę ir mastą. Kai kuriais atvejais norint atkurti užliejamoms pievoms tinkamas sąlygas, reikės visiškai pašalinti esamą drenažo sistemą, o kitais atvejais gali prireikti sprendimų, kurie užtikrintų kontroliuojamą drenažą, leidžiantį sezoniškai palaikyti aukštą vandens lygį, kitu laiku jį sumažinant. Pirmasis planavimo uždavinys – išsiaiškinti, koks yra optimalus hidrologinis režimas atkuriamai augalų ir gyvūnų bendrijai, ir tik tada rengti hidrologinio režimo atkūrimo planą. Reikės konsultuotis su ekspertais ir atlikti vandens lygio matavimus skirtingais metų laikais.
Foto: J. Ķuze
Kaip tvarkyti užliejamas pievas
Užliejamų pievų tvarkymas toli gražu nėra lengvas darbas. Norint tai daryti efektyviai ir atsižvelgiant į aplinkinių vietovių situaciją, būtina išmanyti ir ekosistemų ekologiją ir pažinti vietovės hidrologiją bei sekti jos pokyčius.
Siekiant užtikrinti biologinę įvairovę užliejamose pievose, yra labai svarbus jų tarpusavio ryšys – genetinės informacijos (sėklų, energijos, maistinių medžiagų) apykaita neįmanoma, jei pievos plotas yra per mažas arba nesusijęs su kitomis panašiomis pievomis, esančiomis netoliese. Taip pat būtina atsižvelgti į vandens judėjimą pievose. Dėl šios priežasties jų tvarkymas gali būti šiek tiek panašus į loteriją – šienauti ar nešienauti, leisti gyvuliams ganytis ar ne – nes stipresni lietūs ar užsitęsęs pavasaris užliejamas pievas veikia labiau nei neužliejamas. Būtina gebėti prisitaikyti ir veikti atsižvelgiant į pokyčius gamtoje, o ne į datas kalendoriuje.
Užliejamose pievose reikėtų atkreipti dėmesį į pernykščius žolynus ir greitai plintančių rūšių dangą. Dėl derlingo dirvožemio šioms pievoms būdinga didelė pernykščių žolynų danga, todėl jose gali dominuoti ekspansinės rūšys.
Kad šis žolės sluoksnis nesusidarytų, rudenį pievą reikėtų nuganyti ir (arba) nušienauti, kad žiemą joje neliktų storo senos žolės sluoksnio.
Foto: K. Kalns
Kokią įrangą pasirinkti
Užliejamų pievų tvarkymo įrangos pasirinkimas priklauso nuo pievų tipo. Paprastai tariant, sausesnėse užliejamose pievose pakaks įprastos žemės ūkio technikos, tačiau drėgnesnėse užliejamose pievose, kurios neišdžiūsta visus metus, reikėtų rimtesnės technikos su platesnėmis padangomis ar net vikšrais, kad šlapiose pievose nesusidarytų provėžos. Panašiai ir su šienavimo, grėbimo, šieno surinkimo technika – reikėtų rinktis tokią techniką, kuri mažiau spaudžia pievos paviršių.
Ant stambiosios technikos rekomenduojama naudoti gyvūnų ir paukščių baidytuvą – prietaisą, kuris tvirtinamas ant traktoriaus priekio, kad būtų sumažinta žala gyvūnams. Taip pat pjaunant ar renkant šieną reikėtų judėgi iš centro į lauko kraštus.
Nors, siekiant tinkamai tvarkyti užliejamas pievas, tikrai neįmanoma apsieiti be technikos, mažesnę žalą aplinkai galima daryti taikant ganymą kaip pagrindinę priemonę.
Kokius gyvulius pasirinkti
Foto: K. Kalns
Teritorijos ganymas ribojant gyvulių judėjimą paukščių perėjimo metu (jei teritorijoje lizdus suka ant žemės perinčios rūšys) mažiau kenkia nei šienavimas.
Ganant teritoriją sukuriamos ir papildomos vertės – maisto medžiagų apykaita, sėklų pernešimas, invazinių rūšių ribojimas, stiprinama augalų šaknų sistema ir gerinama bendra pievų būklė. Užliejamų pievų ganymui geriau rinktis mažiau intensyvias galvijų veisles – Galovėjus, Highlandus ar pan, nes šių veislių galvijai yra lengvesni, todėl mažiau suslegia dirvožemį ir mažiau blogina drėgnų pievų būklę. Taip pat rekomenduojama reguliuoti galvijų ganymo vietą – jei teritorija didelė, padalykite ją į dalis ir sudarykite rotacinį planą, kad vienodai būtų ganomos ir labiau galvijų mėgstamos, ir mažiau mėgstamos ganyklos. Taip pat būtina nepamiršti, kad kartais užliejamose pievose būna nenuspėjamos hidrologinės sąlygos – reikia užtikrinti, kad potvynio atveju gyvuliai turėtų galimybę pasislėpti neužliejamoje teritorijoje.
Pajamų galimybės, susijusios su užliejamų pievų tvarkymu
Valstybės pagalba už biologinės įvairovės palaikymą pievose mokant išmokas už plotą (BŽŪP išmokos)
Ūkininkai gali gauti kompensacijas už biologinės įvairovės saugojimą pievose, nes gamtos apsauga taip pat yra paslauga, kurią ūkininkai teikia visuomenei ir už kurį priklauso kompensacija.
Pievų produktai
Pievos yra labai dosnios – jas tvarkant galima gauti įvairius produktus – medų, mėsą, arbatą ir kt.
Foto: Ritvars Stankevičs
Pievų šieno granulės
Pievos yra ne tik tokių produktų kaip arbata, medus, pienas ir mėsa šaltinis, bet ir vertingas biomasės resursas. Užliejamos pievos yra produktyvios ir gali būti šienaujamos pašarams. Yra žinoma atvejų, kai šienas naudojamas kaip kuras katilinėse, taip pat kaip medžiaga kompostui. Taip pat galima rasti naujų šieno panaudojimo būdų, pavyzdžiui, gaminant aukštos kokybės šieno granules – aukštesnės pridėtinės vertės produktą. Pavyzdys – LIFE UpcyclingGrass projektas, kuriame naudojamos inivatyvios technologijos produktų iš mažos vertės šieno, šiaudų ir nendrių gamybai. Nauji produktai – substratas medžių sodinukams auginti, kraikas gyvuliams, trąšos sodams – turės mažesnį poveikį klimatui nei šiuo metu rinkoje esantys produktai, o biomasės surinkimas padės atkurti natūralias pievas.
Turizmo galimybės
Užliejamos pievos ir jų tvarkymas suteikia įvairių turizmo galimybių. Paukščiams svarbios teritorijos gali būti įdomios paukščių stebėtojams. Potvynių metu užliejamomis pievomis dažniau naudojasi vandens turistai, judantys su SUP lentomis ir valtimis, besimėgaujantys unikaliu kraštovaizdžiu. Lankytojus taip pat gali pritraukti tradiciniai ūkininkavimo būdai – arkliai, karvės ar kiti ganomi gyvuliai.